Emocinio intelekto lavinimas (EQ) - kaip ir kodėl tai svarbu

Kas yra emocinis intelektas arba EQ?

Emocinis intelektas (kitaip žinomas kaip emocinis koeficientas arba EQ) – tai gebėjimas suprasti, panaudoti ir tinkamai valdyti savo emocijas, siekiant sumažinti stresą, efektyviai bendrauti, užjausti kitus, įveikti iššūkius ar efektyviai spręsti konfliktus. Emocinis intelektas padeda mums užmegzti tvirtesnius santykius, sėkmingai mokytis mokykloje ir darbe bei siekti karjeros ar asmeninių tikslų. EQ mums padeda susieti jausmus su mūsų veiksmais ar paversti ketinimus veiksmais kaip ir priimti pagrįstus sprendimus apie tai, kas mums tuo metu svarbiausia.

Emocinis intelektas paprastai apibrėžiamas šiais keturiais požymiais:

• Savikontrolė (arba savireguliacija) – galime kontroliuoti impulsyvius jausmus ir elgesį, sveikai valdyti emocijas, imtis iniciatyvos, vykdyti įsipareigojimus ir prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.

• Savistaba – atpažįstame savo emocijas ir tai, kaip jos veikia mūsų mintis ir elgesį. Žinome savo stipriąsias ir silpnąsias puses ir pasitikime savimi.

• Socialinis sąmoningumas – esame empatiški. Galime suprasti kitų žmonių emocijas, poreikius ir rūpesčius, atpažinti emocinius signalus, jaustis patogiai socialiai ir atpažinti galios dinamiką grupėje ar organizacijoje.

• Santykių valdymas – mokame užmegzti ir palaikyti gerus santykius, aiškiai bendrauti, įkvėpti ir daryti įtaką kitiems, dirbti komandoje ir valdyti konfliktus.

Kodėl emocinis intelektas toks svarbus?

Būkim atviri, net ir ne patys protingiausi žmonės yra sėkmingiausi ar jaučiantys daugiausiai pasitenkinimo gyvenime. Tikriausiai pažįstate žmonių, kurie turi itin aukštus akademinius pasiekimus, tačiau jiems sunkiai sekasi socialinėse situacijose - darbe ar asmeniniuose santykiuose. Intelektinių gebėjimų ar mūsų intelekto koeficiento (IQ) nepakanka, kad gyvenime sektųsi. Taip, mūsų IQ gali padėti mums įstoti į norimą universitetą, bet būtent mūsų EQ padės valdyti stresą ir emocijas, kylančias prieš baigiamuosius egzaminus. IQ ir EQ egzistuoja kartu ir yra veiksmingiausi, kai jie vienas kitą papildo.

Emocinis intelektas turi įtakos:

Mūsų sėkmei mokykloje ar darbe. Aukštas emocinis intelektas gali padėti įveikti socialinius iššūkius, vadovauti ir motyvuoti kitus bei tobulėti karjeroje. Tiesą sakant, kai reikia atsirinkti kandidatus į aukštas darbo pozicijas, jau daugelis užsienio ir Lietuvos įmonių aukštą emocinį intelektą vertina tiek pat, kiek techninius gebėjimus, ir prieš įdarbindamos atlieka EQ testus.

Mūsų fizinei sveikatai. Jei nesugebame valdyti savo emocijų, greičiausiai nesuvaldome ir streso. Tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Nekontroliuojamas stresas kelia kraujospūdį, slopina imuninę sistemą, didina infarkto ir insulto riziką, prisideda prie nevaisingumo, greitina senėjimo procesus. Pirmas žingsnis siekiant pagerinti emocinį intelektą yra išmokti valdyti stresą.

Mūsų psichinei sveikatai. Nekontroliuojamos emocijos ir stresas taip pat gali paveikti mūsų psichinę sveikatą, todėl galime būti labiau veikiami nerimo ir depresijos. Jei nesugebame suprasti, susitaikyti ar valdyti savo emocijų, mums taip pat bus sunku užmegzti tvirtus santykius. Dėl to galime jaustis vieniši ir izoliuoti bei dar labiau paaštrinti bet kokias psichinės sveikatos problemas.

Mūsų santykius. Suprasdami savo emocijas ir kaip jas valdyti, galime geriau išreikšti savo jausmus ir suprasti, kaip jaučiasi kiti. Tai leidžia efektyviau bendrauti ir užmegzti tvirtesnius santykius tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime.

Mūsų socialiniam intelektui. Aukštas emocinis intelektas tarnauja ir socialiniam tikslui, leidžia užmegzti ryšį su kitais žmonėmis ir aplinkiniu pasauliu. Socialinis intelektas leidžia atpažinti draugą nuo priešo, įvertinti kito žmogaus susidomėjimą mumis, sumažinti stresą, subalansuoti nervų sistemą per socialinį bendravimą ir jaustis mylimam bei laimingam.

Emocinio intelekto ugdymas: keturi pagrindiniai įgūdžiai, norint padidinti savo EQ

Gera žinia ta, kad emocinį intelektą sudarančių įgūdžių galima išmokti bet kuriame savo gyvenimo etape. Tačiau, svarbu atsiminti, kad yra skirtumas tarp tiesiog mokymosi apie EQ ir tų žinių pritaikymo savo gyvenime. Vien todėl, jog žinome, kad turėtume ką nors padaryti, dar nereiškia, kad tai padarysime – ypač kai mus apima stresas, kuris gali nuslopinti mūsų geriausius ketinimus. Norėdami pakeisti elgesį taip, kad atsilaikytume prieš išorinius dirgiklius, turime išmokti įveikti stresą tuo metu, kai jis kyla.

Pagrindiniai įgūdžiai, norint ugdyti savo EQ:

• Savikontrolė

• Savistaba

• Socialinis sąmoningumas

• Santykių valdymas

Emocinio intelekto ugdymas: SAVIKONTROLĖ

Kad galėtume pasinaudoti savo EQ, turime turėti galimybę pajungti savo emocijas, kad priimtume konstruktyvius sprendimus, susijusius su savo elgesiu. Kai patiriame pernelyg daug streso, galime prarasti emocijų kontrolę ir gebėjimą veikti apgalvotai ir tinkamai.

Pagalvokime apie laiką, kai mus užvaldė stresas. Ar tuo metu buvo lengva aiškiai mąstyti ar priimti racionalų sprendimą? Tikriausiai ne. Kai patiriame per daug streso, mūsų gebėjimas aiškiai mąstyti ir tiksliai įvertinti emocijas – savo ir kitų – pažeidžiamas.

Emocijos mums perduoda svarbią informaciją, informaciją, kuri pasakoja mums apie save ir kitus, tačiau susidūrę su stresu, kuris išveda mus iš komforto zonos, galime likti priblokšti ir nebekontroliuoti savęs. Sugebėdami valdyti stresą ir išlikti emociškai prieinami, galime išmokti išgirsti mus neraminančią informaciją, neleisdami jai užgožti mūsų minčių ir savikontrolės. Galėsime priimti sprendimus, kurie leis mums kontroliuoti impulsyvius jausmus ir elgesį, sveikai valdyti emocijas, imtis iniciatyvos, vykdyti įsipareigojimus ir prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.

„Dėmesingumo ir savirefleksijos dienoraščio” antrasis leidimas
JAU PREKYBOJE

Tai kruopščiai atrinktų pratimų ir meditacijų rinkinys, paremtas plačiai atliktais priėmimo ir įsipareigojimo terapijos bei mindfulness tyrimais visame pasaulyje. Jo pagalba ugdydami savistabą, dėmesingumą ir savirefleksijos įgūdžius, ugdysite ir savo emocinį intelektą. Dienoraštis - 10 savaičių trukmės, skirtas paaugliams nuo 15 m. bei suaugusiems.

Emocinio intelekto ugdymas: SAVISTABA

Streso valdymas yra tik pirmas žingsnis ugdant emocinį intelektą. Mokslas rodo, kad mūsų dabartiniai emociniai gebėjimai greičiausiai yra mūsų ankstyvos gyvenimo patirties atspindys. Mūsų gebėjimas valdyti bazines emocijas, tokias kaip pyktis, liūdesys, baimė, džiaugsmas ar pasišlykštėjimas, dažnai priklauso nuo mūsų ankstyvos emocinės patirties kokybės ir nuoseklumo. Jei mūsų artimiausias žmogus, būnant mums kūdikiu, suprato, priėmė ir atspindėjo mūsų emocijas, tikėtina, kad emocijos mums tapo vertingu turtu ir mums suaugus. Tačiau, jei mūsų emocinė patirtis vaikystėje buvo paini, grėsminga ar skausminga, tikėtina, kad vaikystėje ir suaugus esame atsiriboję nuo savo emocijų.

Gebėjimas išlikti ryšyje su savo emocijomis – nuolatinis ryšys su besikeičiančia emocine patirtimi – yra raktas į supratimą, kaip emocijos veikia mūsų mintis ir veiksmus.

Ar gebame patirti nuoseklę jausmų tėkmę, neužstrigti, kuomet susiduriame su viena emocija po kitos, kai mūsų išgyvenimai keičiasi akimirka po akimirkos?

Ar mūsų emocijas lydi fiziniai pojūčiai, kuriuos jaučiame pilvo srityje, gerklėje ar krūtinėje?

Ar patiriame ir atskiriame tokias emocijas kaip pyktis, liūdesys, baimė, džiaugsmas, pasibjaurėjimas, ir galime jas individualiai išreikšti?

Ar galime patirti intensyvius jausmus, kurie yra pakankamai stiprūs, kad patrauktų tiek mūsų, tiek kitų dėmesį?

Ar kreipiame dėmesį į savo emocijas? Ar jos turi įtakos mūsų sprendimams?

Jei kuri nors iš šių patirčių nepažįstama, galbūt kažkuriame gyvenimo etape „atmetėme“ arba „išjungėme“ savo emocijas. Norėdami sukurti EQ ir tapti emociškai sveiki, turime atkurti ryšį su savo emocijomis, priimti jas ir jaustis su jomis patogiai. Tai galime pasiekti praktikuodami dėmesingumą (arba kitaip - atidą).

Dėmesingumas yra efektyvus stresui, bendrai kūno įtampai mažinti bei ryšio su savo emocijomis atkūrimui. Ilgainiui praktikuodami atidą galime sumažinti nerimą, pakelti nuotaiką, padidinti savivertę, ugdyti valią. Netgi turint penkias minutes per dieną ir jas skiriant elementariam dėmesio sutelkimui į kvėpavimą, galima pasiekti labai neblogų rezultatų.

Pagrindiniai principai, kuriuos svarbu žinoti, yra tai, jog savo dėmesį treniruojame tuomet, kai pastebime, jog mūsų mintys nuklysta ir jas grąžiname atgal prie kvėpavimo. Tai jau yra treniruotė. Jei mūsų mintys klajoja, tai yra labai natūralus procesas, tiesiog tokiu būdu mes laviname savo dėmesį ir save mokome išbūti, pavyzdžiui, su diskomfortu, išmokome save stebėti, kur mūsų dėmesys nuklysta, kokius pojūčius ar emocijas jaučiame kūne. Dėmesingumo praktikų yra įvairių. Jeigu nesiseka meditacijose, galite išbandyti dėmesingumo ir savirefleksijos dienoraštį, kuriame rasite įvairiausių pratimų dėmesingumui, savistabai ir EQ lavinti arba terapinį stalo kortų žaidimą "Pasitikiu savimi" savistabai ir gilesniam savęs pažinimui.

Terapinis, savirefleksijos stalo kortų žaidimas „Pasitikiu savimi“

Moko vaikus ir suaugusiuosius savirefleksijos - gebėjimo pažinti save, savo jausmus ir išgyvenimus. Žaidimas augina pasitikėjimą savimi, padeda kurti ryšį su žaidėjais, ugdo emocinį intelektą. Ne tik vaikai gerai praleidžia laiką, bet ir suaugusieji kartu daug ko vieni apie kitus išmoksta.

Emocinio intelekto ugdymas: SOCIALINIS SĄMONINGUMAS

Socialinis sąmoningumas leidžia atpažinti ir interpretuoti daugiausia neverbalinius signalus, kuriuos kiti nuolat naudoja bendraudami su mumis. Šie ženklai leidžia sužinoti, kaip iš tikrųjų jaučiasi kiti, kaip keičiasi jų emocinė būsena ir kas jiems iš tikrųjų yra svarbu.

Kai žmonių grupė siunčia panašius neverbalinius signalus, galime perskaityti ir suprasti grupėje vyraujančią dinamiką ir bendrus emocinius išgyvenimus. Trumpai tariant, esame empatiški ir socialūs.

Mindfulness yra emocinio ir socialinio sąmoningumo sąjungininkas

Norėdami būti socialiai sąmoningi, turime pripažinti dėmesingumo svarbą socialiniame procese. Galų gale, mes negalime pajusti subtilių neverbalinių užuominų, kai esame įstrigę savo galvose, mąstome apie kitus dalykus ar tiesiog įkrentame į telefonus. Socialinis sąmoningumas reikalauja mūsų buvimo akimirkoje. Nors daugelis iš mūsų didžiuojasi gebėjimu atlikti daugybę užduočių vienu metu, tai taip pat reiškia, kad tuo metu nepastebime subtilių emocinių pokyčių, vykstančių mumyse ir kituose žmonėse, kas padėtų vienas kitą suprasti.

• Iš tikrųjų labiau tikėtina, kad pasieksime savo socialinius tikslus, atidėdami kitas mintis į šalį ir sutelkdami dėmesį į pačią interakciją.

• Kito žmogaus emocinių reakcijų stebėjimas nėra vienpusis procesas. Mums taip pat reikia atkreipti dėmesį į savo emocinės patirties pokyčius kontaktuojant su kitais žmonėmis.

• Dėmesys kitiems nesumenkina mūsų savimonės. Investuodami laiką ir pastangas, kad atkreiptume dėmesį į kitus, iš tikrųjų suprasime ir savo emocinę būseną, vertybes ir įsitikinimus. Pavyzdžiui, jei jaučiame diskomfortą girdėdami, kaip kiti išsako tam tikras nuomones, sužinosime ir apie save kažką svarbaus.

Emocinio intelekto ugdymas: SANTYKIŲ VALDYMAS

Geras santykis su kitais yra procesas, kuris prasideda nuo emocinio sąmoningumo ir mūsų gebėjimo atpažinti bei suprasti, ką patiria kiti žmonės. Kai pajungiame emocinį sąmoningumą, galime efektyviai išsiugdyti papildomus socialinius/emocinius įgūdžius, kurie padarys mūsų santykius veiksmingesnius, vaisingesnius ir pilnesnius.

Neįmanoma nesiųsti kitiems savo neverbalinių pranešimų apie tai, ką galvojame ir jaučiame. Daugybė veido raumenų, ypač aplink akis, nosį, burną ir kaktą, padeda be žodžių perteikti savo emocijas ir perskaityti kitų žmonių emocinius ketinimus. Emocinė mūsų smegenų dalis visada yra įjungta ir net jei mes patys ignoruosime jos pranešimus, kiti gali to nedaryti. Nežodinių žinučių, kurias siunčiame kitiems, atpažinimas gali atlikti didžiulį vaidmenį gerinant mūsų santykius.

Naudokime humorą ir būkime žaismingi, kad sumažintume stresą. Humoras, juokas ir žaidimas yra natūralūs priešnuodžiai stresui. Juokas subalansuoja mūsų nervų sistemą, sumažina stresą, nuramina, paaštrina protą ir daro mus empatiškesniais.

Išmokime matyti konfliktus kaip galimybes suartėti su kitais. Žmonių santykiuose neišvengiami konfliktai ir nesutarimai. Du žmonės negali visada turėti tų pačių poreikių, nuomonių ir lūkesčių. Tačiau, tai nebūtinai yra blogai. Konfliktų sprendimas sveikais, konstruktyviais būdais gali sustiprinti žmonių tarpusavio pasitikėjimą. Kai konfliktas nėra suvokiamas kaip grėsmingas ar baudžiantis, jis skatina laisvę, kūrybiškumą ir saugumą santykiuose.

ŠALTINIAI:

Gilar-Corbi, R., Pozo-Rico, T., Sánchez, B., & Castejón, J.-L. (2019). Can emotional intelligence be improved? A randomized experimental study of a business-oriented EI training program for senior managers. PLOS ONE, 14(10), e0224254. https://doi.org/10.1371/journal.pone.0224254

How to Improve Your Emotional Intelligence—Professional Development | Harvard DCE. (n.d.). Retrieved June 18, 2022, from https://professional.dce.harvard.edu/blog/how-to-improve-your-emotional-intelligence/

Jiménez-Picón, N., Romero-Martín, M., Ponce-Blandón, J. A., Ramirez-Baena, L., Palomo-Lara, J. C., & Gómez-Salgado, J. (2021). The Relationship between Mindfulness and Emotional Intelligence as a Protective Factor for Healthcare Professionals: Systematic Review. International Journal of Environmental Research and Public Health, 18(10), 5491. https://doi.org/10.3390/ijerph18105491

Segal, Jeanne. The Language of Emotional Intelligence: The Five Essential Tools for Building Powerful and Effective Relationships. 1st edition. McGraw Hill, 2008. https://www.amazon.com/Language-Emotional-Intelligence-Essential-Relationships/dp/0071544550

Segal, Jeanne S. Raising Your Emotional Intelligence: A Practical Guide–A Hands-on Program for Harnessing the Power of Your Instincts and Emotions. 1st edition. Holt Paperbacks, 2015. https://www.amazon.com/Raising-Your-Emotional-Intelligence-Practical/dp/0805051511/ref=tmm_pap_swatch_0?_encoding=UTF8&qid=&sr=